papripečkė

×paprìpečkė sf. (1) Vdš, papripečkė̃ (3^b) vieta po pripečka, pakrosnė, paprieždis: Padėk paprìpečkėn pieną, kad surūgtų Dkšt. Katė guli paprìpečkėj – bus šalčio Slk. Kap gaspadinė iš bado numiršta, tai ją papripečkė̃n laidoja Sn. Sviesk papripečkė̃n [drobę] – bus kokis puodekelis Tvr. Papripečkė̃j gulėjau Ad. Paprìpečkėj laiko šaukštus, puodus ir petelnes Klt.